Sraigės turi dantis. Ir ne kelis, o nuo 1000 iki 12000.
Sraigė gali miegoti 3 metus.
Didžiausia kada nors užfiksuota sraigė buvo 39.3 centimetrų ilgio.
Sraigės gali išgyventi kai paukščiai jas praryja ir išsigelbėti jiems nusituštinus.
Egzistuoja daugiau nei 40 tūkst. sraigių rūšių.
Sraigės gyvena tiek sausumoje, tiek ir gėluose bei sūriuose vandenyse.
Didžioji achatina yra didžiausia sausumos sraigė, ji kilusi iš Afrikos ir gali sverti net 800 gramų.
Kadangi sraigės neturi kaulų, jos lengvas grobis plėšrūnams, todėl vos iškilus pavojui jos pasinaudoja vienintele savo apsauga ir sulenda į kriauklę.
Dauguma sraigių yra hermafroditai – tai reiškia, kad jos neturi lyties ir gali gaminti tiek kiaušinėlius, tiek ir spermą.
Dauguma gyvių su kiautais augdami keičia savo kiautą į vis didesnį, bet tik ne sraigės. Kiautas auga kartu su sraige. Tiesą sakant, dar būnant kiaušinėlyje jau susiformuoja kiautas ir sraigė gimsta su juo. Tam, kad sėkmingai augintų stiprų kiautą, sraigių mityboje turi netrūkti kalcio.
Greičiausiai judančios sraigės yra paprastosios daržo sraigės. Viena tokių 1990 metais JAV 31 centimetro trasą įveikė per 2 minutes ir 13 sekundžių.
Laukinėje gamtoje sraigės išgyvena nuo 3 iki 7 metų. Auginamos namuose jos gali išgyventi ir iki 25 metų.
Sraigės Žemėje atsirado prieš 500 milijonų metų.
Vienu kartu sraigė gali padėti virš 100 kiaušinėlių. Iš jų 20-50 jauniklių pasiekia brandą.
The post Įdomūs faktai apie sraiges appeared first on Skaitalas.lt - Tik įdomios naujienos.